Šilkiniai kiaušiniai

Nesiruošiu tinklaraščio paversti nei kulinariniu, nei ūkinių kokiu nors kitokiu, bet nutariau pasidalinti savo priešvelykiniais smagumais. Žinoma, prieš kelis metus kai tai pirmą dažiau kiaušinius šilku, nesugalvojau to kaip nors pranešti su proceso vaizdu ir instrukcijomis. Anokia čia paslaptis ir stebuklas, pusė Lietuvos taip dažo. Stebuklas, kad niekad nežinai, kaip išeis. Skaityti toliau: “Šilkiniai kiaušiniai“

Reklama

Mano blogas ir geras. 2015.

The WordPress.com visiems blogeriams  išsiunčia tokias apžvalgas. Aš irgi gavau. Visai smagu. Dalinuosi sutrumpinusi, nes suprantu, kad įdomu tik man. Bet liks aprašyta ir nepamiršiu, kas, kaip ir dėl ko buvo. WOW,  pagal lankytojų skaičių bučiau surengusi aštuonis sold-out  pasirodymus Sydney Opera House, o tai palyginus su pernykščiu raportu ir trimis pilnais Niujorko metro traukinukais, skamba smagiau. Nuotraukų dėjau daug. Per savaitę po šešias maždaug. Vadinasi, nepamirštu, … Skaityti toliau: Mano blogas ir geras. 2015.

Apie maistą, skurdą ir idėjas

 

Mano podukros močiutė, likimo vingių atvesta į Lietuvą, kur gimė jos vaikai ir anūkai, išgyvenusi Lenigrado blokadą ir žinanti kiekvieno kąsnio kainą, dar prieš dešimtmetį savo pensiją išdalindavo į kelis vokus. Viename – mokesčiai už butą, kitame – kažkokios kitokios planuojamos išlaidos ir vienas vokas maistui. Ji dienai skyrė konkrečią sumą pinigų, už kurią turėjo maitinti savo algą prageriančios dukters vaikus. Aš net negaliu įsivaizduoti, kiek fantazijos reikėjo tam, kad kasdien būtų šilto maisto. Skanaus. Jei ne pakankamai daug, tai bent pakankamai. Šiandien išleidai daugiau, kitą – mažiau. Ryt važiuoji į Vilniaus apylinkes miesto autobusu grybaut ar uogaut… Niekas nemirė iš bado. Anūkai užaugo. Ta močiutė buvo viena iš tų, kuri tyliai savo šeimoje darė žygdarbį. Kasdien.

Kita moteris, 24-erių metų vieniša mama, gyveno Anglijoje ir jos kapstymasis iš skurdo buvo daug triukšmingesnis. Anglijoje, kuri laikoma viena iš turtingiausių šalių daugiau kaip vienas milijonas gyventojų tikisi labdaringai dalijamo maisto. Ta jauna moteris –Jack  Monroe – likusi be darbo ir su mažu sūnumi nemenkai vargo, kad išgyventų. Pardavusi tai, ką galėjo parduoti, likusi be elektros, vos sukrapštė 10 svarų maistui visai savaitei. Neturėjusi skurdo patirties, nerasdama, kur ieškoti praktinių patarimų, ji bandė kapstytis pati. Ir rašyti apie savo skurdo patirtis. Skaityti toliau: “Apie maistą, skurdą ir idėjas“