7 privalumai būti meiluže

Antros moterys, iliuzijos ir vedę vyrai    Taip vadinosi anas rašinėlis jautria tema.  Tada ir gavau žinutę: „Jau senokai kirba mintis jusu paklausti apie teksto “Antros moterys, iliuzijos ir vede vyrai“ viena sakini: “Yra privalumu tokiuose santykiuose, – galeciau isvardinti bent jau kokius septynis neuzsikirsdama“, tai vat, man jau senokai knieti suzinoti juos.“ Nuo to laiko, kai pirmą kartą mergaitės išgirdo pasaką apie Pelenę, visos  svajoja ištekėti, net … Skaityti toliau: 7 privalumai būti meiluže

Ar galima įsimylėti saugiai?

Visiems neracionaliems protams ir nešarvuotoms širdims. Tiems, kas įsimyli per greitai. Per anksti.

Tiems ir toms, kas įsimyli iš pirmo žvilgsnio, antro švelnaus prisilietimo, trečio gilaus pokalbio. Skaityti toliau: “Ar galima įsimylėti saugiai?“

Maža mergaitė po žydinčia obelim

Žodžiai lūžta, balsas virpa, kai jis nori pasidžiaugt ir padėkot. Niekada nepamiršdavo padėkot net kelis kartus už tą patį, bet su džiaugsmu akyse.  O dabar kitaip. Graudžiai.

Sėdžiu priešais jį kelias valandas ir bandau įžvelgt tai, ką jis slepia. Nematau. Nežinau, kaip jis jaučiasi. Arba bijau žinoti. Tik jaučiu, kad jam ir man prasidėjo ilgas atsisveikinimas. Skaityti toliau: “Maža mergaitė po žydinčia obelim“

…nes gyvenimas yra žaidimas? 

Gyvenimas paprastas, o žmonės komplikuoti. Užuot ėję tiesiai vingiuojam zigzagais aplinkui. Užuot gyvenę paprastai gyvenam komplikuotai. Tarsi komplikacijos prideda grožio ir vertės. Kankinamės, nes tarsi taip tauriau. Nes būti nelaimingu yra ne taip banalu, kaip šypsotis be priežasties ir jaustis gerai. Prasminga visada sunku, o lengvabūdiška – visada paviršutiniška? Gal todėl kuriam kliūtis ir jas didvyriškai nugalim?  Lyg norėtume gauti premiją  už viso gyvenimo nuopelnus… Na, ir papozuojam fotografams su šiek tiek kančios veide.

Skaityti toliau: “…nes gyvenimas yra žaidimas? “

Antros moterys, iliuzijos ir vedę vyrai

Visiems gyvenime atsitinka keistų dalykų. Būna, kad mašina važiuodama kiškį numuši ar užklimpsti pavasarinėj pliurzėj. Būna, kad spontaniškai atsiduri situacijoj, kurios niekaip kitaip kaip smegenų užtemimu nepavadinsi. Būna, kad įsipainioji į kokį meilės trikampį, būna, kad į daugiakampį.

Skaityti toliau: “Antros moterys, iliuzijos ir vedę vyrai“

Nudažyt ir išmest

Kai taisydavom tai, ko negalima pataisyt ir gaišdavom laiką beverčiam daiktui,  mano tėtis kartais numodavo ranka ir pasakydavo: „ai, tik nudažyt ir išmest“. Nors iš tikrųjų nelabai supratau tada, kodėl prieš išmetant reikia kažką nudažyt.  Nors aiškiau nei aišku, kad nudažyt nei reikėjo, nei ką. Niekam tikęs tas daiktas matyt buvo, todėl jo kelias – tik į šiukšlių konteinerį. Dabar atrodo, kad gražiau būtų išmesti nudažytą, nei sulaužytą.  Skaityti toliau: “Nudažyt ir išmest“

Tik nepasmauk kačiuko

  Du vaikinai, dvi merginos. Senų laikų ir po gerų 30 metų visai kita situacija. Dvi istorijos ir tas pats kačiukas. Mielas, minkštas, jaukus. Diena buvo skirta švęsti, o ne skirtis, bet taip jau atsitiko. O kai sukrenta viskas taip, kad staiga nuskaidrėja ir tampa aišku, tada nesvarbu, ar po trejų ar po penkerių metų buvimo kartu reikia galų gale užrišti mazgą. Ir nesvarbu kokia … Skaityti toliau: Tik nepasmauk kačiuko

Pasižadėjimai sau. 2017

Kiek nepamatuoto optimizmo yra metų pradžioje ir kaip tyliai kovo mėnesį jis išgaruoja.  Tiek daug vilčių sudėta ir taip gerai pasiruošta žemam startui sausio pradžioje. Pakelsim lygį į dar aukštesnį lygį – sakydavo mano kolega. Valgysim 70 proc. daugiau  daržovių įskaitant lapinius kopūstus, išmoksim juos paruošti keturiolika kitų būdų, nes kartą jie buvo visai nevalgomi ir net nesukramtomi kaip troškinti plastikiniai šiaudeliai.  Be sveikuoliško pasiryžimo valgyti vitaminus daržovių pavidalu, dar pasižadame mesti rūkyti, gerti tik prabangius gėrimus, todėl mažais kiekiais, įsipainioti į santykius tik su perspektyviais interesantais, pervesti bobutę per gatvę, klausyti objektyvių draugių nuomonių, paduoti kam nors stiklinę vandens, nevadinti 80 metų dieduko žąsinu, net jei jis visai nesiorientuoja kelyje vairuodamas savo vintažinius žigulius.

Skaityti toliau: “Pasižadėjimai sau. 2017“

Tu pasiilgai laimingos savęs

„Tuščios rankos. Ir širdis pilna jausmų, kurių neturiu kam atiduoti. Jis buvo mano viskas. Mano jausmai, mano rytojus, mano ateitis, MANO žmogus“.

Skaityti toliau: “Tu pasiilgai laimingos savęs“

Leiskim atsitikti!

– Neprogramuokim, – sako jis nenustodamas vilties, bet supratęs, kad  man galvoje ėmė suktis  pradžia filmo, kurį jau mačiau. Dar tik pavadinimas, o jau net nereikia klausti, nes aš atspėju atsakymus. Po velnių, ir traukiu tokius pačius žmones, ir pomėgiai jų tokie patys, ir kalbos panašios, ir ore sklandančios mintys ir migloti pažadai, ką ir kada veiksim kartu. Tik dabar jaučiuosi  geriau. Nes žinau, koks tas filmas bus, net galiu spėti, kokia trukmė ir kuo baigsis. Taip, aš ta pati, bet jau kitokia. Gana. Prisiplaukiojau, kol užspringau,  atsitrenkiau į dugną skaudžiai ir dar jaučiu sumuštas vietas.

–  Neprogramuokim, – sakau aš ir mintyse padedu tašką.

Skaityti toliau: “Leiskim atsitikti!“

Mes – vienkartiniai

Mes tokie. Mūsų tokių – daug.
Mes – vienkartiniai. Esam, nors nenorim tokie būti.
Kaip lėkštės, kaip vystyklai, kaip puodeliai, rankšluosčiai ar  ledo maišeliai.

Mums nereikia to, kas užima vietą – mes naudojam ir išmetam. Mes taip darom ir taip daro su mumis. Mes norim mylėti ir būti mylimi, bet užtenka jėgų tik trumpiems santykiams ir pritrūksta kantrybės ilgesniems.

Skaityti toliau: “Mes – vienkartiniai“

Suck it up! Susiimk!

– Užsirašiau pas kirpėją, o ji paskambino, kad  slidu ir negali išvažiuoti iš namų. Pasakojo, kaip mašiną sumėtė, kaip jos mylimas vyras bėgo iš paskos 300 metrų  per ledą žiūrėti,  ar jai nieko neatsitiko…Ir kone ant rankų  parnešė namo. Net matau tą vaizdą – gražu…  Grįžo ji namo susistresavusi, atsiprašinėjo milijoną kartų ir atšaukė visus savo darbus.  Skaityti toliau: “Suck it up! Susiimk!“

Draugystė neturi būsimojo laiko

Žiūriu į Tave dabar.
Kai leidžiam laiką, filosofuojam, rašom visiškus blėnius, kapojamės arba žvygaujam. Kai giriamės mažomis ir didelėmis pergalėmis savuose nematomuose frontuose. Kai išspaudžiam po kokias šešias ašaras kiekvienas atskirai ir dėl skirtingų priežasčių. Kai vienas kitą trolinam,  žnaibom, mėtomės kirviais ar elegantiškai knisam protą.

Skaityti toliau: “Draugystė neturi būsimojo laiko“

Jei galėčiau būti bet kuo, būčiau…

Jei galėčiau būti metų laiku, būčiau rudeniu. Rugsėjo pabaiga. Spalvota ir pasakojančia metų istoriją, o ne pavasariu, dalijančiu neišsipildančius pažadus.

Jei galėčiau būti diena, būčiau Tavo gimtadieniu. Tuo, kurio beveik nepamenu, bet su džinu po žvaigždėmis ant Avirio kranto.

Skaityti toliau: “Jei galėčiau būti bet kuo, būčiau…“

Kaip išmokstam atsisveikinti

Kai tau 18 ir nutrūksta svarbiausi – nes pirmieji – tikri, romantiški tavo gyvenimo santykiai, atrodo, kad gyvenimas baigėsi tą akimirką. Tik bejėgiškai stovi balkone žiūrėdama žemyn ir atrodo, kad geriau negyventi. Visa tai buvo taip tyra ir tikra. Ir taip baisu, kad niekada nebus taip pat. Taip pat gerai. Nebus. Bus kitaip. Net geriau. Tu tik dar to nežinai. Skaityti toliau: “Kaip išmokstam atsisveikinti“

Komplimentas adekvačiam vyrui

– Sorry, nebūsiu po pusvalandžio, kaip žadėjau.  Sūnus turi problemų, nori pasitarti, turiu dabar su juo susitikt. Pasuksiu, kai žinosiu, kas ir kaip.
– Ok, susiskambinsim, – sakau ir greitai judinu smegenis, kad dabar pats laikas būtų išsmukt su drauge į kiną, kurio buvau beatsisakanti…

Skaityti toliau: “Komplimentas adekvačiam vyrui“

Ruduo – geriausias laikas paleisti

Nesuprantu ir nesuprasiu žmonių, kurie nemėgsta rudens.

Yra daugybė priežasčių, dėl kurių ruduo yra nuostabus. Kad ir dėl ananasinių obuolių, dėl bobų vasaros, dėl spalvų, kurios yra daug ryškesnės už pavasario žalumą, vasaros žydėjimus ir akinantį žiemos sniegą.  Ir dėl rudens lietaus, kuris tave visą dieną priverčia voliotis lovoje skaitant knygas ar darant tai, apie ką net draugėms nepasakosi; dėl rudens derliaus talkų, dėl to, kad visi sugrįžo po atostogų, dėl to, kad vėl prasideda jauki rutina, nuo kurios gerklę jau ima smaugti pavasarį.  Skaityti toliau: “Ruduo – geriausias laikas paleisti“

Kalti per stabdžius

Nida. BMW. Greitis. Kuo arčiau privažiuoti prie kliūties ir kalti per stabdžius. O kliūtis – gyvas žmogus ant kelio. Žiaurus pratimas mokant ne vairuoti, o stabdyti.

– O tau su juo gerai?– klausia žiemos pradžioje manęs bičiulis telefonu jau pasipasakojęs apie savo naująją širdies ir kūno draugę.

Skaityti toliau: “Kalti per stabdžius“