Suck it up! Susiimk!

– Užsirašiau pas kirpėją, o ji paskambino, kad  slidu ir negali išvažiuoti iš namų. Pasakojo, kaip mašiną sumėtė, kaip jos mylimas vyras bėgo iš paskos 300 metrų  per ledą žiūrėti,  ar jai nieko neatsitiko…Ir kone ant rankų  parnešė namo. Net matau tą vaizdą – gražu…  Grįžo ji namo susistresavusi, atsiprašinėjo milijoną kartų ir atšaukė visus savo darbus. 

– Tikrai slidu buvo, vos tris kartus neišsitiesiau, kol nuėjau iki mašinos, mane irgi panešiojo  į šonus – ir pėsčiomis, ir su mašina, – bandau aš pateisint tokį moterišką gležnumą.

– Aš saviškio paprašiau vakar pabarstyt namo kiemą ir išvažiavimą į gatvę, nes įsukant taip mašinos užpakalį užmetė, kad šono vos nenutarkavau į vartelius. Pabarstė vos vos. Šiandien išvažiavau skersa per milimetrą savo mašinos nesukūlus. Ir paskui čiuožiau su ja kaip karvė ant ledo… Normali aš moteris? Reikėjo grįžt namo ir sėdėt namuose, kol ištirps viskas ar vyras pabarstys smėlio atvežęs? Ar aš nenormali, kad važiavau?
– Suck it up! – sakau jai ir abi suprantam, apie ką tai. Apie tai, kaip būna sunku, kad negali ištverti, vis tiek reikia ištverti. Susiimti.

Gimdyti vaikus yra sunku. Ir kai ant gimdymo stalo laikas išsitęsia iki begalybės, skausmas neišmatuojamas net riksmu ir atrodo, kad tai niekad nesibaigs.

Auginti vaikus yra sunku. Arba kai užpuoda pogimdyvinė depresija. Kai su trim vaikais galų gale nustoji žaisti šeimą ir išeini į niekur. Kai vaikai serga.

Dirbti yra sunku. Kai galva svyra nuo nemigos ir nuovargio, o tu turi būti šviežia kaip vasaros rytas rimtame susitikime. Kai pakliūvi į korporacinių intrigų mėsmalę.

Atsidurti  bėdoje yra sunku. Kai stovi gilią naktį prie sudaužytos mašinos ir supranti, kad tai tik pradžia. Nes visa, kas bus paskui, bus tik blogiau.

Netekti darbo yra sunku. Kai atsiduri taip žemai, kad atrodo, kad jau žemiau nebėra kur ir iki laiptų aukštyn dar keli metai šliaužte…Išlipt iš lovos, kai nenori net atmerkti akių ir eiti į darbo pokalbius.

Prarasti yra sunku. Kai mirtinai serga tas, be ko negali net įsivaizduot savo gyvenimo. Arba kai abu.

Kai tau aštuoniolika, kai reikia apkabinimo, švelnių žodžių, padrąsinimo,  kaip kuolu per galvą gauni geriausią gyvenimo patarimą:  „Susiimk! Neturi pasirinkimo!“ Suck it up!

“Suck It Up“ sako,  atsirado  antrojo pasaulinio karo metais, kai pilotams atsitikdavo apsivemti, ir ne kur kitur, o  į savo deguonės kaukę (persiprašau už fiziologiją ir natūralistinius vaizdus jūsų galvose). Ir jie turėjo visa tai susiurbti atgal (brrr), nes kitu atveju tiesiog uždustų. Vyrai paaiškintų apie šaltas kabinas ir ašalusias kaukes, kondensatą, garus  ir visa kita. Esmė ta – arba darai tai ir gyveni, arba ne.  Praryji. Susiimi.  Darai ir nedejuoji.

Sunku darbe, santuokoje, vaikų auklėjime, versle, privačiose emocijų pievose. Sunku, kai skaudina tie, kas turėtų  padėti. Gniuždo tie, kas galėtų pakelti. Susiimk. Suck it up!  Nes esi stipresnė, nei galvojai. Gali daugiau nei nuvažiuoti 300 metrų per ledą. Jei tik supranti, kad neturi jokio kito pasirinkimo.

Reklama